Kelionė, iš kurios negaliu sugrįžti – Indija

Prieš tris savaites grįžome iš pirmosios kelionės į Indiją, tačiau jaučiu, kad aš vis dar ten.

Atrodo, kūnas grįžo į Lietuvą, o aš likau.

Kasnakt sapnuose regiu Šventą Žemę, miniu tai, ką ten būdama jutau, girdžiu triukšmu maskuojamą jos žmonių vidinę ramybę, žvelgiu į blizgiu šventų Gangos ir Jamunos upių pakrančių smėliu padengtas savo pėdas, į jas, minančias minkštą švento Govardhano kalno papėdės smėlį… Kartais naktimis Indiją painioju su Lietuva, kartais jos dalys persikelia čia ir tuomet dar labiau susimąstau – ar aš kada iš tiesų sugrįšiu čia, ar sugrįšiu ten, kur ir kaip buvau anksčiau?

12952754_1180844001928118_1396553719_o

 

12947074_1180844015261450_1416240331_o

Ant šventos Jamunos upės kranto. Vrindavanas

Kiekvieno akimis ir širdimi Indija vis kitokia

Grįžus manęs ne kartą klausė: ,,Kas pasikeitė po kelionės?”, ,,Ar vertėjo ten važiuoti?”, ,,Ką tau davė ši patirtis?”. Tiesą sakant, tai, ką patyriau ir jutau keliaudama Indijoje be galo sunku sutalpinti į žodžius, sakinius, struktūruotas mintis. Dar sunkiau tai papasakoti tam, kuris ten niekada nebuvo, kuris neišgyveno to būtent taip, kaip išgyvenau aš ar kitas žmogus. Visa labai subtilu ir, nemeluoju, magiška. Galiausiai, pasakoti apie Indiją, apskritai, yra sudėtinga, nes kiekvienas ją mato savaip, kiekvienas, nors ir fiziškai rasdamasis toje pačioje vietoje, gali jaustis visiškai skirtingai ir regėti tai, ko kitas Indijoje niekada neišvys, jausti tai, kas kitam svetima. Todėl kalbu tik apie tai, apie tokią Indiją, kokią ją mačiau aš.

12941128_1180843858594799_451225620_o

Šventos upės Gangos krantas. Majapūras.

12959543_1180843718594813_1998891394_o

Puris

 

12919404_1180843898594795_1985609529_o

Neapsakomai mielas Gangos pakrantės gyventojas

12946959_1180843941928124_814516232_o

Ramybe pripildęs pasiplaukiojimas laivu

 

Tiksliai žinau tik tai, kad mano širdis grįžo jau kitokia. Žinau, kad kartu atsivežiau kažką, ko nebuvo, ko niekada neturėjau ir nepažinojau. Šviesą, viltį, palaikymą.

Kelionė į šventas vietas nepanaši į turistinę ekskursiją ar atostogas. Tai – tūkstantį kartų daugiau. Kelionė Namo. Piligrimystė – žingsnis gilyn į save, tai Kelias, kuriame bandai pamatyti tai, kas slypi tavo viduje, bandai užčiuopti, prisiminti, pajusti… Galiausiai, pradedi nuoširdžiai klausti: ,,Ką man su visu tuo daryti? Iš kur man gauti jėgų pakeisti save?”.

12962417_1180843731928145_369636532_o

Saulėtekis ant Indijos vandenyno kranto. Puris

12922178_1180845431927975_904712049_oViena švenčiausių vietų – Radha Kunda. Mathura

12952998_1180845385261313_1167324626_oŠventas Govardhano kalnas ir pasakiškos jo aylinkės. Aplink šį kalną keliavome 24km basomis.

Šventos Žemės nuotaika

Tik nusileidusi Indijoje pajutau, kad kažkas viduje keičiasi. Jaučiausi taip, kaip namie jaučiuosi labai retai. Ta neįprasta savijauta visas tris mūsų kelionės savaites padėjo žvelgti į dalykus, o taip pat ir į save, savo jausmus, emocijas, reakcijas, prisiminimus, situacijas, kuriose atsidūriau, aplinkinius žmones, jų santykius, savo santykius su jais kitaip, naujai. Kuo toliau, tuo labiau suprantu koks tai turtas. Kaip svarbu yra tapti sąmoninga visose gyvenimo situacijose, pasirinkimuose, elgesyje, santykiuose, pasaulėžiūroje. Indijoje lengviau praktiškai tai pajusti, giliai suvokti ir, kas įdomiausia, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, netrukus išbandyti išgirstą teoriją praktikoje.

12922278_1180843795261472_95153928_oPurio gatvės

Ten greitai pildosi norai. Greičiausiai ir prasmingiausiai pildosi norai, susiję su dvasiniu tobulėjimu. Sakoma, Šventoje Žemėje karmos dėsnis veikia greičiau. Ir mes ne kartą tuo įsitikinome. Mintys, veiksmai ir žodžiai daug greičiau sulaukia atsako. Labai greitai, remiantis išorės ir vidaus vyksmais, gali suprasti ar elgiesi teisingai.

12946843_1180845378594647_1803936757_o

Kusum Sarovara. Govardhanas

12946815_1180843811928137_624479987_oMajapūras

12946815_1180846171927901_1014889156_o

ISKCON Krišna Balaram mandir šventykla Vrindavane

Paprastas gyvenimas – išaukštintas mąstymas

Giliai širdyje liko Indijos žmonės. Daugumos jų gyvenimas mums nesuvokiamai paprastas. Kai kurie neturi daugelio patogumų, kurie mums atrodo savaime suprantami: vandens, kanalizacijos, elektros, elementariausių daiktų, maisto… Tačiau tik mums atrodo, kad jiems kažko trūksta. Tik mes, žvelgdami materialiu žvilgsniu, galime pagalvoti, kad šie žmonės vargšai, kad jie nelaimingi. Iš tiesų, atrodo, kad jie daug laimingesni už mus.

12948368_1180843708594814_1623663478_oPuris

Žmonės, kuriuos sutikau Indijoje, moka nuoširdžiai džiaugtis ir vertinti tai, ką ir kiek turi. Jie supranta, kad materija jų neišgelbės, kad pinigai nėra atsakymas į visus klausimus. Daugybė mano matytų indų geba nuoširdžiai priimti likimą tokį, koks jis yra ir toliau stengtis, stengtis būti gerais žmonėmis, melstis ir dėkoti Dievui už tai, kad gyvena, žvelgdami į pasipuošusias Dievybes altoriuje, verkti iš laimės… Esant šalia tokių žmonių liejasi ašaros, neįmanoma nesidžiaugti, neįmanoma nejausti gėdos dėl savo požiūrio į gyvenimą ar nedėkoti už tai, kad esi čia ir dabar, šalia jų, kad gali mokytis ir su nuostaba stebėti nepaprastas šių asmenybių savybes… Indijoje pamačiau ką didis dvasios mokytojas A.Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada norėjo pasakyti pabrėždamas paprasto gyvenimo – išaukštinto mąstymo idėjos reikšmę.

12941119_1180843758594809_963831874_oPurio gatvės

12952753_1180843745261477_1051246526_o

Indijos vandenyno paplūdimys. Puris

Darna po chaoso skraiste

Indijoje jaučiama ypatinga atmosfera. Stebina tai, kaip darniai ten sugyvena visos gyvos būtybės. Miesteliuose, kuriuose apsistojome ilgesniam laikui, tais pačiais maršrutais nenuilstamai keliavo karvės, laukiniai šunys, ožkos, laukiniai paršai, panašūs į šernus ir, žinoma, žmonės, daugybė žmonių: pėsčiomis, automobiliais, buliais kinkomuose vežimuose, dviračiais, motoroleriais ir įvairaus tipo tuk tuk’ais ir rikšomis (vežimėliais, tempiamais minant dviratį, elektriniais arba motoriniais, kuriuose vežami žmonės).

12919486_1180843788594806_1307230190_oPuris

12962622_1180845538594631_2000500550_o

Mama. Jamunos krantas. Vrindavanas

12959455_1180845581927960_227210286_o

Beždžionių pusryčiai. Keshi Ghat. Vrindavanas

Ta išorės sumaištis, atrodytų, chaosas, triukšmas, nenutylantys garso signalai tuo pačiu atrodė tokie harmoningi ir neatsiejami vienas nuo kito. Visa tai stebino ir džiugino, norėjosi stebėti ir analizuoti tą dermę, tą nenutrūkstantį virsmą ir gyvenimą – nuo ankstyvo ryto dar prieš patekant Saulei iki pat vėlumos. Nuostabu buvo regėti tai, kaip visoje šioje, mūsų akimis, sumaištyje, iš tiesų vyrauja harmonija ir kiekvienas yra savo vietoje, savu laiku. Nesudrumsčiama Indijos gyvūnų ir žmonių ramybė tai tik dar ir dar kartą patvirtino.

12922201_1180843751928143_1096605527_oMeili, prie kojų besiglaudžianti karvytė. Puris

12953028_1180845455261306_1684128181_o

Gėlių girlianda papuošta gražuolė Radha Damodara šventykloje Vrindavane

Man nesinori pasakoti apie orą, pastatus ar tai, kaip pavėlavome į lėktuvą, kaip du kartus gedo mūsų autobusai, kaip nakvojome ant šaltų oro uosto grindų, ar asketiškame piligrimų ašrame. Ši kelionė nebuvo materiali, todėl materialios detalės tebūnie ir lieka tik ne tokiomis svarbiomis detalėmis. Svarbiausia vyko viduje, apie tai ir prasminga kalbėti, nors tai sunkiausiai perduodama. Per tris savaites Indijoje visko įvyko tiek daug, kad apie tai galima kalbėti ir kalbėti, rašyti, mąstyti ir vėl permąstyti… Tačiau visa tai vyksta po truputį, įsisavinant, vis sugrįžtant, prisimenant, išsaugojant giliai ir ilgam.

12919564_1180846261927892_259444016_oRadha Shyamasundar Dievybės Krišna Balaram šventykloje Vrindavane

12476897_1180843958594789_1741256604_oMajapūras

           Suprantu tai, kad keliauti Indijoje, pažinti ją, atrasti šventas vietas ir nepaprastą jų nuotaiką, jų slėpinius galime ne akimis, ne rankomis ar kojomis, o tik širdimi, siela. Tik ji geba pažinti tai, kas iš tiesų šventa, tik ji atpažįsta ir atsišaukia į Šventos Žemės kvietimą.

12941225_1180845461927972_226194719_o

Radha Damodara šventyklos Dievybės. Vrindavanas

12959344_1180843868594798_2143102398_oSaulėlydis. Ganga. Majapūras

Atrodo, vis dar sėdžiu ant Jamunos kranto švenčiausiame miestelyje Vrindavane. Tyliai, gaiviai švinta. Už mūsų nugarų praeina aplink miestą kasryt 12km keliaujantys, visą kelią besimeldžiantys tikintieji. Šalia pusryčiauja daugybė beždžionių, o virš upės ratus suka sidabru Saulės šviesoje spindintys paukščių būriai. Čia šventi vardai nenutrūkstamai, tarsi savaime skamba galvoje, lūpose ir širdyje. Žvelgiu į Jamuną ir jaučiu, kad šios vietos tikrai ypatingos. Jaučiu, kad čia dar liko Jo lotosinių pėdų žymės, šelmiško juoko atgarsis, o paties giliausio, paties šviesiausio žvilgsnio paliestos vietovės jau niekada nenustos spindėti.

12919334_1180844025261449_276438679_oJamunos pakrantė. Keshi Ghat. Vrindavanas

Ačiū, kad įsileidai.

12953121_1180846238594561_1304077179_oDarnos šeima Vrindavane plaukia Jamunos upe. Laimingi.

Brangi Indija, ilgiuosi Tavęs kiekvieną akimirką.

 

Su meile,

Agnieta

17 komentarų - “Kelionė, iš kurios negaliu sugrįžti – Indija

Rašykite žinutę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *